Nebūtų pergalės – nebūtų Lietuvos!

Štai tiesa, kurią norėtųsi šiandien pabrėžti. Ir ji – antraštėje, nes tikrai: jeigu ne Tarybų Sąjungos pergalė 1941-1945 metų kare prieš nacistinę Vokietiją, jokios Lietuvos ar lietuvių šiandien tiesiog  nebūtų. 

Draugams poetams, ir ne tik... (Liudas Gira – „Poetui“)

Net nežinojau, kad šiandien, kovo 21-ąją – „Pasaulinė poezijos diena“. Tokią atmintiną datą prieš gerus dvidešimtį metų parinko UNESCO. Kaip, kodėl – nepasakysiu, nes tuo nesidomėjau. Bet pasakyti noriu kitką – kai ką, kas atėjo man į galvą, šitai sužinojus...

Kazio Borutos požiūris į Lietuvos „nepriklausomybę“

Iš visų pusių, „sisteminių“ ir „nesisteminių“, girdintis šūksniams apie šiandieninę „Lietuvos nepriklausomybės šventę“, norėčiau pasidalinti ištrauka iš vieno mūsų literatūros klasiko rašinio.

Aleksandras Zinovjevas. Mano revoliucija

Vertėjo komentaras: Šiandien, 2023-iųjų lapkričio 7-ąją minime 106-ąsias Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metines. Patinka ji kažkam ar nepatinka, bet tai – epochinis įvykis jau vien dėl to, kad būtent iš jo gimė antroji XX amžiaus supervalstybė – Tarybų Sąjunga. Ir be pastarosios, vėlgi, patinka kam ar ne – neįmanoma suvokti nei netolimos mūsų praeities, nei iš TSRS iširimo kilusios mūsų dabarties. Tad šiandien – puiki proga dalykiškai ir objektyviai apmąstyti kalbamąją temą.

Ėrichas Fromas. Humanistinės psichoanalizės pritaikymas Markso teorijai

Vertėjo komentaras: Ėrichas Fromas (1900-1980) – žymus Vakarų filosofas ir psichoanalitikas, savo pasaulėžiūroje jungęs psichoanalizę su marksizmu. Jo įsitikinimu, Markso filosofija ir jos keliama socializmo / komunizmo idėja – ne vien socialinis ir politinis judėjimas, siekiąs visuomenės be ekonominio išnaudojimo. Tai – ir dvasinis judėjimas, siekiąs žmogaus susvetimėjimo (ir su kitais, ir su gamta, ir su pačiu savimi) įveikimo, visapusiško ir pilnutinio kiekvieno asmens kūrybinių galių išsivystymo. Tai suvokus, marksizmą privalu išplėsti pilnaverčiu mokymu apie žmogų. Tokiame kontekste, Fromas ir iškėlė idėją marksizmui pritaikyti psichoanalizę. Apie tai – ir teikiamasis tekstas.

Sergejus Kara-Murza. Antonijaus Gramšio hegemonijos doktrina

Vertėjo komentaras: Gramšis – vienas iškiliausių, bet pas mus beveik nežinomų XX amžiaus mąstytojų. Jo iškelta kultūrinės hegemonijos teorija (tai yra, teorija apie tam tikrų idėjų, nuostatų, o atitinkamai – ir sluoksnių arba klasių, viešpatavimą formuojant visuomenės, tautos kultūrinį kodą) kaip niekad aktuali šiandien, XXI amžiaus „kultūrinių karų“ kontekste. Juoba, ieškantiems alternatyvų istoriškai išsisėmusiai ir jau neaišku į ką išsigimstančiai kapitalistinei sistemai. Šiuo požiūriu naudingas ir čia pateikiamas tekstas – ištrauka iš šiuolaikinio rusų sociologo, S. Kara-Murzos (gim. 1939 m.) knygos „Manipuliacija sąmone“, kaip populiarus Gramšio koncepcijos išdėstymas.

Andrejus Fursovas. Ką mums ruošia naujieji pasaulio šeimininkai?

Yra toks Ešbi-Šenono-Vinero dėsnis. Jis skamba taip: „Valdančioji sistema privalo būti įvairialypiškesnė, sudėtingesnė ir galingesnė, negu valdomoji.“ Pažvelkite, kas per paskutinius 50 metų nutiko Vakaruose. Visuomenė tapo sudėtingesne už elitą. Kodėl visuomenė? Ne todėl, kad pati savaime būtų sudėtinga. Senasis sluoksnis mirė, o vietoje jo kyla kažkas nauja. Ir ta nauja persipina su sena, tuo būdu sukuriant itin sudėtingą situaciją. Tuo tarpu, elitas degraduoja. Viename iš Platono dialogų pateikiamas toks vaizdelis: dievas suka ratą, o tame rate bėga žmonės, vežimai. Vėliau dievas nusprendžia: „Pasuksiu ratą kitą kryptimi.“ Ir pradeda sukti. Bet žmonės juk toliau juda kaip judėję – ir įvyksta kolizija.